vykome į Pasieniečių mokyklą su mokymais apie prekybos žmonėmis reiškinį šalyje, mūsų teikiamą pagalbą aukoms
Kovo 03, 2019

Šiais metais susitikome su Ignalinos, Pagėgių, Varėnos, Vilniaus pasienio rinktinių pareigūnais, tikrinančiais valstybės sieną kertančius asmenis ir jų transporto priemones.
Kiekvieną kartą pasieniečiai mus nustebina - kiek daug jie žino apie mūsų lauką, kokie jie aktyvūs klausytojai, atsidavę savo tarnybai vyrai ir moterys.
Tik labai gaila, kad nė karto nesame gavę jokio signalo apie pagalbos poreikį čia nustatytoms galimoms aukoms. Gal problema vadovuose, nesudarytos sąlygos darbuotojams kreiptis į mus? Mes sureaguotume staigiai.
O kol kas dėkojame mokyklos specialistėms Viktorijai Ugianskytei ir Anai Sperauskienei, nemažai pasistengusioms, kad galėtume atvykti į Medininkus ir pasidalinti praktinėmis žiniomis.

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...