Tęsiame mūsų informacinius renginius savivaldybėse. Utenoje sukvietėme pačioje savivaldybėje pareigūnus, socialinius darbuotojus, rajono seniūnus į seminarą apie prekybos žmonėmis problematiką, o Utenos A.ir M. Miškinių bibliotekoje - į viešą paskaitą "SOS - prekyba žmonėmis!"
Liepos 15, 2018

Šiuos renginius organizavome ne dėl "projektinio paukščiuko", o tiesiog norėdamos paraginti vietinę bendruomenę aktyviau įsijungti į aukų atpažinimą, pagalbos organizavimą, nes iš šio krašto - spengianti tyla.
Nesibaigiantis paradoksas mūsų šalyje - vienuose regionuose aktyviai kovojama su prekeiviais žmonėmis, pavažiuoji 100 km - "ką jūs, pas mus tokių dalykų tikrai nėra"..
Kad puikioje Utenos savivaldybėje yra perdėtai ambicingų valdininkų - tuo įsitikinome pačios, kai po valandos "atsėdėto" seminaro vieningai pakilo ir iš salės išėjo vietos Socialinių paslaugų centro komanda, jos direktorei pareiškus, kad "daugiau laiko jums negalime skirti". Mums? Nejuokaukit, ponia, leiskitės žemyn ir žvilgtelkit į vargo ir skausmo jūrą aplink save.
Utenoje sutikome aktyvias bendruomenės pareigūnes, kurios pakvietė į bendras prevencines akcijas.
Manome, kad čia dar sugrįšime.

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...