Renginio įkvėja ir moderatorė - prof. dr. Dalia Leinartė, kuri sukvietė į Vilnių savo vadovaujamą JT Moterų diskriminacijos panaikinimo Komitetą, LT ministerijas.
Mūsų centras yra dėkingas už galimybę išsakyti savo nuomonę, kuri tam tikrais momentais yra priešinga valstybės institucijų piešiamam "aukos gauna pagalbą, kaltinamieji bausmę, situaciją valdome" paveikslui. Iš kitos pusės, nepamename, kada Vidaus reikalų ministerija klausė mūsų bent nuomonės, kvietė nors į menkiausią diskusiją - taigi tik viešuose renginiuose ir galime kalbėti.
Šiandien prekybos žmonėmis reiškinys yra labai įvairiaspalvis Lietuvoje - čia ir mergaitės iš specialių mokyklų pardavinėjamos seksui su gašliais "tėvukais", tai ir benamiai vyrai autobusiukais gabenami vogti į Skandinaviją, ir sutrikę, tik savo kaimo dialektu kalbantys jaunuoliai iš Nepalo, ir iš mūsų provincijos surankioti neišsilavinę, pilni bėdų bėdelių vyrai ir moterys, kuriuos gaujos paverčia gyvais konteineriais narkotikų pervežimui.
Taigi ir iš Nacionalinio pranešėjo tarnybos, kuri visai netikslingai atiduota VRM, mes tikimės ne beverčių skaičių, abejingo pavardinimo "Vilnius, Šiauliai, Kupiškis.." o rimtos analizės, būrimo visų bendram darbui, nukentėjusiųjų pozicijos stiprinimo, galų gale.
Juk ne apie išluptus grindinio akmenis, o apie sulaužytus, dažnai negrįžtamai, žmonių likimus kalbame.
Šviežias oro gūsis įprastoje pranešėjų kompanijoje buvo Lietuvos profesinių sąjungų aljanso vadovo Audriaus Cuzanausko pranešimas apie migrantų darbinį išnaudojimą. Tikriausiai ne visais atvejais tai galima kvalifikuoti kaip prekybą žmonėmis, tačiau nekreipiant dėmesio, ilgainiui tokios išnaudojimo praktikos sukurs ekstremalias situacijas.
Mieli VRM'iečiai, teisėjai, prokurorai ir kiti nepatenkintieji išgirstais dalykais - ar ne geriau būtų mums bandyti susikalbėti, nes tikslas mūsų juk bendras?
Mūsų centras yra dėkingas už galimybę išsakyti savo nuomonę, kuri tam tikrais momentais yra priešinga valstybės institucijų piešiamam "aukos gauna pagalbą, kaltinamieji bausmę, situaciją valdome" paveikslui. Iš kitos pusės, nepamename, kada Vidaus reikalų ministerija klausė mūsų bent nuomonės, kvietė nors į menkiausią diskusiją - taigi tik viešuose renginiuose ir galime kalbėti.
Šiandien prekybos žmonėmis reiškinys yra labai įvairiaspalvis Lietuvoje - čia ir mergaitės iš specialių mokyklų pardavinėjamos seksui su gašliais "tėvukais", tai ir benamiai vyrai autobusiukais gabenami vogti į Skandinaviją, ir sutrikę, tik savo kaimo dialektu kalbantys jaunuoliai iš Nepalo, ir iš mūsų provincijos surankioti neišsilavinę, pilni bėdų bėdelių vyrai ir moterys, kuriuos gaujos paverčia gyvais konteineriais narkotikų pervežimui.
Taigi ir iš Nacionalinio pranešėjo tarnybos, kuri visai netikslingai atiduota VRM, mes tikimės ne beverčių skaičių, abejingo pavardinimo "Vilnius, Šiauliai, Kupiškis.." o rimtos analizės, būrimo visų bendram darbui, nukentėjusiųjų pozicijos stiprinimo, galų gale.
Juk ne apie išluptus grindinio akmenis, o apie sulaužytus, dažnai negrįžtamai, žmonių likimus kalbame.
Šviežias oro gūsis įprastoje pranešėjų kompanijoje buvo Lietuvos profesinių sąjungų aljanso vadovo Audriaus Cuzanausko pranešimas apie migrantų darbinį išnaudojimą. Tikriausiai ne visais atvejais tai galima kvalifikuoti kaip prekybą žmonėmis, tačiau nekreipiant dėmesio, ilgainiui tokios išnaudojimo praktikos sukurs ekstremalias situacijas.
Mieli VRM'iečiai, teisėjai, prokurorai ir kiti nepatenkintieji išgirstais dalykais - ar ne geriau būtų mums bandyti susikalbėti, nes tikslas mūsų juk bendras?
