Per paskutines dvi savaites pasitikome oro uostuose 4 prekybos žmonėmis ir išnaudojimo aukas
Gruodžio 23, 2018

Nepaliauja viešumoje skambėti emigrantų susigrąžinimo tematika, nevengia ir politikai ištraukti šios kortos.
O mes galvojame apie kitą, tylų ir visuomenei beveik nematomą mūsų žmonių sugrįžimą namo.
Per paskutines dvi savaites pasitikome oro uostuose 4 prekybos žmonėmis ir išnaudojimo aukas - visi grįžo iš D.Britanijos, moteris išnaudota prostitucijoje ir narkotikų platinime, vyrai - vergiškame darbe ir nusikaltimų daryme. Parsiųsti į LT įvairių britų NVO ir socialinių tarnybų.
Nekalbėtume apie tai, nes tokius grįžtančiuosius pasitinkame jau daug metų, mes norime tai daryti.
Tačiau nepaliauja stebinti momentai, kaip šis grįžimas organizuojamas. Ar nukentėjusius asmenis, patyrusius įvairias traumas, grįžtančius be telefono, pinigų, būtina parsiųsti 1-2 valandą nakties?
Neretai britai nepasivargina mums pranešti nei apie psichinę, nei apie fizinę asmens būklę, praktiškai važiuojame sutikti žmogų, žinodamos tik pavardę.
Vykstame į šiuos naktinius pasitikimus vienos, nebenorime pyktis su policijos pareigūnais, įtikinėdamos ir juos atvykti - juk tai gali būti vienintelė galimybė pareigūnui susirinkti informaciją apie nutikusius įvykius. O kai sužinojome, kad toks jų naktinis darbas yra neapskaitomas, pretenzijų kolegoms nebeturime, bandome verstis pačios.
Mūsų oro uostai naktį yra tušti, nykūs, gūžiamės ir mes nuo minties - o jeigu neatvažiuotume tų suvargusių, įsibaiminusių tėvynainių, nežinančių, kas jų laukia, pasitikti? Rimtai, ką jiems reiktų daryti? Esame tikros, kad antra tiek yra nepasitiktų nukentėjusiųjų, juk šių procesų niekas nekontroliuoja, viskas laikosi ant plono užsienio tarnybos darbuotojo sąžinės siūlelio - "gaila man to nelaimėlio, bandysiu paieškoti internete kokios lietuviškos organizacijos.."
Jei kada naktį teks atsidurti oro uoste, autobusų, geležinkelio stotyje ir akis užklius už vienišos, be daiktų, sutrikusios figūros, duokite mums žinoti, paskambinkite į SOS pagalbos numerį 8 679 61617.
 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...