Nuo 2003 m. mūsų skyrius mieste matė ir būrius mergaičių, moterų, pardavinėtų užsienio viešnamiuose, vyrų ir paauglių, išstumtų daryti nusikaltimus ir, žinoma, vietos teisėsaugos herojiškus darbus ar abejingą nuovargį.
Daugybė rėmėjų per tuos ilgus ilgus darbo metus palaikė mūsų socialines darbuotojas, psichologes, advokatus šiame miete. O pačiam miestui ar buvo, yra reikalingos mūsų paslaugos? Šito nuolat savęs klausiame, nes kiekvienais metais teikiame savivaldybei paraišką ir, sulaikiusios kvapą, sukamės su daugybe kitų entuziastų konkurso karuselėje.
2017 m. miestas prekybos žmonėmis, prostitucijos, seksualinės prievartos ir kt. išnaudojimo aukoms jų socialinei, psichologinei, teisinei pagalbai skyrė 750 eurų. Būtume gavę dar mažiau, bet, neapsikentę mūsų aimanų, sportininkai visuomenininkai atsisakė savo dalies.
Už šiuos pinigus 11 aukų suteikėme trumpalaikę psichologinę pagalbą, 17 jų galėjome nuvežti į apklausas, teismus, pas medikus, aplankyti jas namuose.
Bet kartais norisi paklausti valdininkų, kurie, tikriausiai, pieštukams ir drožtukams išleidžia triskart daugiau - ar jums ne gėda? Ar mes ir toliau turėsime maldauti, įtikinėti vietinius ir užsienio rėmėjus, kad Panevėžio savivaldybė yra "labai labai neturtinga, nuvaryta ir suvargusi", nepajėgi pasirūpinti savo pažeidžiamiausiais gyventojais, duokite pinigų jūs?
