Kokios išradingos yra mokyklos, kai jų bendruomenės buriasi savo iniciatyva
Kovo 20, 2018

Panevėžyje, A.Lipniūno progimnazijoje jau nuo 2014 m. veikia Saviugdos klubas (!), į kurio užsiėmimus renkasi mokytojai, tėvai, įvairūs specialistai.
Vieną tokių susitikimų, pavadintą "Prekyba žmonėmis. Kaip ją atpažinti, užkirsti kelią, padėti nukentėjusiems?" vedėme ir mes. Diskutavome apie paplitusį dabar išnaudojimą internete, kai vaikai įtraukiami į pornografinio išnaudojimo liūną ir nežino kelio atgal, apie patirtos seksualinės prievartos požymius, apie mūsų centro reikalingumą ir pagalbą.
Ačiū klubo koordinatorėms, tikrai puiki iniciatyva. Nors atėjome su nelengvomis temomis, bet grėsmių žinojimas yra išgelbėjęs ne vieną.

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...