Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultete surengėme informacinę akciją "SOS - prekyba žmonėmis šalia mūsų!"
Gegužės 15, 2018

Ja siekėme atkreipti studentų, visų pirma, studijuojančių socialinį darbą, dėmesį į aktualią prekybos žmonėmis problemą, pakviesti juos trumpai diskusijai, pasidalinti turima literatūra.
Džiaugiamės, kad pavyko fakultete sutikti nemažai jaunų žmonių, kurie greitu laiku įgis profesiją, pradės savarankiškai dirbti ir jiems tikrai pravers žinios apie mūsų lauką.
Akcijos metu sulaukėme dėmesio iš sociologijos, antropologijos, teisės studijų studentų, bet visiškai jokio - iš studijuojančių socialinį darbą. Ir tuo tikrai nesidžiaugiame, nes tą matome kaip savotišką "tradiciją".
Kas kitas darys pokytį giliose socialinėse problemose skendinčioje šalyje, jei ne motyvuoti, išsilavinę, stiprūs socialiniai darbuotojai? Pareigūnai? Chirurgai? Kalėjimų prižiūrėtojai?
Matome abejingus studentus, paskiau - abejingus profesionalus, kurie tik "pavargę, prastai apmokami, nepalaikomi vadovų"...
Bet gal čia reikia žiūrėti ne į studentus, o jų mokytojus?
Šių uždavinys yra atrinkti būsimus specialistus, uždegti jų širdis, sudominti protą. Jei jų tarpe nėra lyderių, "išprotėjusių" dėl pokyčių, naujovių, socialinio teisingumo, tai ar gali jų studentai būti kitokie?

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...